78. Kristijono Endrikio Mertikaičio parengtas giesmynas, 1817 m. laida

Regioninės reikšmės, saugomas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

XVIII a. pabaigoje Prūsų Lietuvoje ėmė plisti religinio evangelikų liuteronų atgimimo sąjūdis – surinkimininkų judėjimas, krašto gyvenime turėjęs didelę socialinę, švietėjišką ir kultūrinę įtaką. XIX a. 2–3-iajame dešimtmetyje šis reiškinys ypač sparčiai sklido tarp lietuvininkų, žemesnio socialinio sluoksnio krašto gyventojų. Klaipėdos, Labguvos, Ragainės, Įsručio apylinkėse radosi daug surinkimams vadovaujančių sakytojų, kurie skatino burtis parapijiečius į pamaldas už Bažnyčios ribų, skleisti pamaldumą, stiprinti krikščionių tikėjimą.

1817 m. išleistas surinkimininkų giesmynas Wiſſokies Naujes Gieſmes arba Ewangelißki Pſalmai, laidų skaičiumi pranokęs oficialiąją evangelikų liuteronų himnodiją (iki 1903 m. išleistas daugiau kaip 30 kartų), atitiko religinio švietimo, dvasinio tobulėjimo, švietėjiškos veiklos poreikius. Jį parengė žmogus iš liaudies, surinkimininkų sąjūdžio dalyvis, mokytojas Kristijonas Endrikis Mertikaitis (apie 1775 – prieš 1856) Karaliaučiuje. Šis giesmynas, skirtingai nei oficialus bažnytinis lietuvių kalba parengtas to meto giesmynas, išskirtinis tiek repertuaro, tiek kalbos požiūriu, necenzūruotu turiniu, mat didžiąją dalį giesmių kūrė arba iš vokiečių kalbos vertė surinkimininkų sąjūdžio dalyviai. Kadangi pirmoji laida, leista 1800 m. Karaliaučiuje, neišliko (ji žinoma tik iš šaltinių), ypač vertinga laikytina antroji 1817 m. laida, išleista naujai įkurtoje Johanno Heinricho Posto spaustuvėje Tilžėje, žyminti ankstyvąją surinkimininkų giesmyno raidą.

Šis 1817 m. antros laidos surinkimininkų giesmynas – pirmasis žinomas tokio pobūdžio spausdintas lietuviškas leidinys, jis priskiriamas bibliografinėms retenybėms, vienintelis žinomas egzempliorius Lietuvoje ir pasaulyje.