89. Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) „Ad beatum Stanislaum Kostca … ode votiva (Odė palaimintajam Stanislovui Kostkai)“

Regioninės reikšmės, saugoma Kauno apskrities viešojoje Ąžuolyno bibliotekoje.

Baroko epochoje Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595–1640) buvo vienas žymiausių lotyniškai rašiusių poetų visoje Europoje, pramintas „krikščionių Horacijumi“, plačiai, išsamiai, ilgą laiką skaitytas, analizuotas, imituotas ir interpretuotas. Lotynų kalba 1637–1638 m. sandūroje parašytas eiliuotas kūrinys Ad beatum Stanislaum Kostca … ode votiva (Odė palaimintajam Stanislovui Kostkai), išspausdintas 1639 m. Abiejų Tautų Respublikos valdovo Vladislovo IV Vazos sėkmingo grįžimo iš Badeno proga, skirtas iš Mazovijos kilusiam jėzuitui Stanislovui Kostkai.  Odė pasižymi Antikos mitologijos, ankstyvosios krikščionybės bei jėzuitiškos tradicijos simbolių gausa ir jų derme. Vaizdingas, plastiškas, pereinantis į teatrališkumą 120 eilučių apimties tekstas pradedamas naujai iškilusios žvaigždės Olimpo mieste pašlovinimu. Toliau metaforiškai apdainuojamas Stanislovo Kostkos gyvenimas nuo jo apsisprendimo vykti į Romą, kelyje atsiradę išbandymai, stebuklingi vaizdiniai, patiriamos vizijos ir regėjimai. Akcentuojama ugninga ir rūpestinga meilė, daranti stebuklus, kuria palaimintojo prašoma apgaubti lenkus ir lietuvius, atsiųsti Gerovę ir Gausą, atitolinti gaisrus, epidemijas ir karštinę, saugoti valdovą Vladislovą IV Vazą. Pabaigoje autorius išreiškia norą sulaukti palaimintojo paskelbimo šventuoju dienos.

Vienintelėje spaudos įmonėje to meto Abiejų Tautų Respublikos sostinėje Varšuvoje, privačioje miestiečio Jano Trelpińskio spaustuvėje pasirodęs leidinys yra bibliografinis unikumas, vienintelis pasaulyje išlikęs egzempliorius.