Paveldas: praeities dovana ateičiai

Kultūros ir gamtos paveldas – kiekvienos tautos ir visos žmonijos neįkainojama vertybė, atskleidžianti jos tapatumą. Vertybės įrašytos į Pasaulio paveldo sąrašą yra išskirtinės visuotinės vertės ir priklauso visoms pasaulio tautoms, nepriklausomai nuo teritorijos, kurioje jos yra.

Pasaulio paveldo tikslas – atstovauti visų pasaulio regionų kultūrinei įvairovei ir gamtos turtui.

UNESCO Pasaulio paveldo misija yra:

  • užtikrinti žmonijai reikšmingo gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimą ateities kartoms, skatinant šalis pasirašyti Pasaulio paveldo konvenciją;
  • skatinti šalis nustatyti bendrąją kultūros paveldo politiką, kuria būtų įtvirtintos tinkamos teisinės, mokslinės, administracinės ir finansinės priemonės, reikalingos šiam paveldui apsaugoti, išsaugoti, pristatyti;
  • teikti pagalbą pasaulio paveldo vietoms, kurioms gresia didelis pavojus;
  • skatinti vietos gyventojų dalyvavimą išsaugant jų kultūrinį ir gamtos paveldą;
  • paskatinti valstybes nares nominuoti vietoves, esančias jų teritorijoje, įtraukimui į Pasaulio paveldo sąrašą;
  • teikti techninę pagalbą ir profesinį mokymą valstybėms narėms siekiant apsaugoti pasaulio paveldo objektus;
  • remti valstybių narių visuomenės informavimą apie pasaulio paveldo išsaugojimo veiklą;
  • skatinti tarptautinį bendradarbiavimą išsaugant pasaulio kultūros ir gamtos paveldą.

Idėja sukurti tarptautinį paveldo apsaugos judėjimą kilo po Pirmojo Pasaulinio karo. Tačiau pirmą kartą ypatingą tarptautinį susirūpinimą siekiant išsaugoti reikšmingą paveldo vietovę paskatino XX a. šeštajame dešimtmetyje priimtas spendimas Egipte pastatyti Asuano užtvanką. Tai buvo įspėjimas pasaulio bendruomenei, kad reikalinga skubi suderinta paveldo apsauga. 1959 m. UNESCO pradėjo tarptautinę Abu Simbelio šventyklų išsaugojimo kompanija, kurią parėmė apie penkiasdešimt šalių. Ši kampanija parodė, kad pasaulyje yra išskirtinės pasaulinės reikšmės objektų, kurie rūpi visai pasaulio bendruomenei. Tai paskatino pasaulio bendruomenę diskutuoti ir suderinti paveldo apsaugos sistemą. Idėja sujungti kultūros ir gamtos paveldo vietovių apsaugos nuostatas į vieną dokumentą kilo iš JAV ir Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) siūlymų. Idėja buvo pristatyta 1972 m. rugsėjo mėnesį Stokholme, Švedijoje vykusioje Jungtinių Tautų konferencijoje. Taip buvo sukurtas pagrindas parengti tarptautinį kultūros ir gamtos paveldo apsaugos dokumentą. Praėjus keletui mėnesių, UNESCO valstybės narės, suprasdamos paveldo reikšmę ir svarbą pasaulio vystymuisi 1972 m. lapkričio 16 d. Paryžiuje priėmė Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją (toliau – Pasaulio paveldo konvencija, Konvencija). Konvencijoje aptariami klausimai yra labai svarbūs ir reikalaujantys ypatingai tikslių procedūrų. Todėl 1977 m. pirmojoje Pasaulio paveldo komiteto sesijoje Pasaulio paveldo komitetas patvirtino Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo gaires (2017 m. redakcija lietuvių kalba), kurias papildo ir atnaujina savo sesijų metu.

Pasaulio paveldo konvencija apibrėžia pasaulinės reikšmės kultūros ir gamtos paveldo sampratą ir tai, kaip ir kodėl jį reikia saugoti. Taip pat joje apibūdinama struktūrinė ir administracinė nuostatų įgyvendinimo organizacija. Vadovaujantis Konvencija įkurtas Pasaulio paveldo komitetas  ir Pasaulio paveldo fondas. Politinius Pasaulio paveldo komiteto sprendimus įgyvendina Pasaulio paveldo centras

Atsižvelgiant į Konvencijos nuostatas, vienas pagrindinių klausimų, kuriuos sprendžia Pasaulio paveldo komitetas, yra valstybių narių pateikiamų kultūros ir gamtos paveldo vietovių įrašymas į Pasaulio paveldo sąrašą. Pasaulio paveldo vietovės, kurios yra įrašytos į Pasaulio paveldo sąrašą yra reikšmingiausi pasaulio kultūros ir gamtos paveldo pavyzdžiai. Lietuva didžiuojasi net keturiomis į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytomis vietovėmis: Vilniaus istoriniu centruKuršių nerijaKernavės archeologine vietove ir Struvės geodezinio lanko punktais. 

Pasaulio paveldo komitetas taip pat vertina šiame sąraše esančių objektų būklę. Kultūros ir gamtos paveldo vietovės, kurioms gresia išnykimas ar tiesiogiai daroma žala, įrašomos į Pavojuje esančio pasaulio paveldo sąrašą. Taip siekiama atkreipti dėmesį į sukeltą pavojų ir imtis skubių veiksmų apsaugoti vietovę.

Šalys pasirašiusios Pasaulio paveldo konvenciją gali šalies teritorijoje esančias paveldo vertybes, kurias ateityje ketina siūlyti įrašyti į Pasaulio paveldo sąrašą,  įtraukti į preliminarųjį sąrašą. Mūsų šalies preliminariajame paveldo sąraše yra Kauno modernizmo architektūra ir Trakų istorinis nacionalinis parkas.

Pasaulio paveldo konvencijoje yra nurodytos trys patariamosios tarptautinės nevyriausybinės ar tarpvyriausybinės organizacijos, kurios konsultuoja Pasaulio paveldo komitetą: