Kernavės archeologinė vietovė
Kernavės archeologinė vietovė (Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas) – unikalus archeologijos, istorijos ir kultūrinio kraštovaizdžio kompleksas, reprezentuojantis Lietuvos priešistorę ir ankstyvąjį valstybės formavimosi laikotarpį. Paskutinio ledynmečio suformuotas reljefas, penkių piliakalnių gynybinė sistema bei tūkstantmečius menantys žmonių gyvenimo pėdsakai liudija apie daugiau kaip 10 000 metų trunkančią žmogaus ir aplinkos sąveiką Baltijos regione.
2004 m. Kernavės archeologinė vietovė įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą, remiantis (iii) ir (iv) kriterijais. Ji pripažinta išskirtiniu liudijimu apie Baltijos regiono gyvenviečių raidą ir svarbiu pagoniškųjų bei krikščioniškųjų laidojimo tradicijų pavyzdžiu. Taip pat pabrėžiama vietovės urbanistinė struktūra ir piliakalnių sistema, atspindinti ikikrikščioniškojo laikotarpio gyvenviečių planavimą bei gynybines struktūras.
XIII–XIV a. sandūroje Kernavėje susiformavęs viduramžių miestas, tapo svarbiu politiniu ir ekonominiu centru bei viena pirmųjų Lietuvos valdovo rezidencijų. Šiandien tai viena didžiausių archeologinių ekspozicijų po atviru dangumi Lietuvoje, užimanti 194,4 ha teritoriją. Joje yra 15 archeologijos ir 3 istorijos paminklai, tarp jų – senovės gyvenvietės, kapinynas, penkių piliakalnių kompleksas ir senojo miesto vietos.
Nuo XIV a. pabaigos, kai senosios gyvenvietės buvo apleistos, teritorija patyrė tik minimalų žmogaus poveikį. Istorinis kraštovaizdis išliko beveik nepaliestas šiuolaikinės plėtros. Dėl šios priežasties Kernavės vietovė pasižymi dideliu autentiškumu ir išlaikytu kultūrinio kraštovaizdžio vientisumu. Svarbi vietovės vertės dalis yra ir nematerialusis paveldas – rezervate puoselėjamos senosios tradicijos, vyksta švietimo ir pažintinės veiklos, rengiama kasmetinė šventė „Gyvosios archeologijos dienos“, kurios metu pristatomi senieji amatai, gyvenimo būdas ir archeologinių tyrimų rezultatai.
Kernavės archeologinė vietovė yra saugoma teritorija, įsteigta Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu ir turinti vieną aukščiausių apsaugos statusų šalyje. Už jos apsaugą, tyrimus ir priežiūrą atsakinga Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija. Direkcija vykdo mokslinius tyrimus, rūpinasi vietovės pritaikymu lankytojams bei siekia apsaugoti rezervato teritorijoje ir buferinėje apsaugos zonoje esančias kultūros vertybes nuo fizinio, vizualinio ar socialinio poveikio ir užtikrinti ekologinę kraštovaizdžio pusiausvyrą. Visi pagrindiniai rezervato teritorijoje esantys archeologijos ir istorijos objektai yra įrašyti į Lietuvos kultūros vertybių registrą, o jų apsaugą reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, žemės, statybos ir teritorijų planavimo įstatymai bei kultūrinio rezervato nuostatai.
2011 m. Kernavės archeologinei vietovei suteiktas sustiprintos apsaugos statusas pagal 1954 m. Hagos konvencijos Antrąjį protokolą dėl kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu. Tai patvirtina išskirtinę šios vietovės reikšmę pasaulio kultūros paveldui ir pabrėžia būtinybę ją saugoti ateities kartoms.
Kernavės archeologinės vietovės valdytojas – Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direktorius dr. Ramojus Kraujelis (el. p.: Ramojus.Kraujelis@kernave.org).