Struvės geodezinis lankas
Struvės geodezinis lankas – unikalus mokslo istorijos ir tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdys. Tai trianguliacijos punktų grandinė, besidriekianti apie 2820 km nuo Hamerfesto Norvegijoje iki Juodosios jūros ir kertanti dešimties valstybių teritorijas. Matavimai buvo vykdomi 1816–1855 m., o jiems vadovavo astronomas Frydrichas Georgas Vilhelmas Struvė (Friedrich Georg Wilhelm Struve). Tyrime dalyvavo įvairių šalių mokslininkai ir institucijos. XIX a. atlikti šio lanko matavimai leido pirmą kartą itin tiksliai nustatyti Žemės dydį ir formą, todėl tapo svarbiu žingsniu geodezijos, kartografijos ir kitų Žemės mokslų raidoje.
2005 m. Struvės geodezinis lankas buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip bendras dešimties valstybių – Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Baltarusijos, Moldovos ir Ukrainos – projektas. Nominacijos procesą koordinavo Suomija. Vertybė į Pasaulio paveldo sąrašą įrašyta remiantis (ii), (iv) ir (vi) kriterijais. Ji pripažinta svarbiu žmonijos mokslo raidos etapu, išskirtiniu technologiniu ansambliu bei reikšmingu tarptautinių mokslinių mainų ir valdovų bendradarbiavimo mokslo labui pavyzdžiu. Lanko matavimai taip pat siejami su Izaoko Niutono teorija, kad Žemė nėra idealiai apvali, o šiek tiek siaurėjanti ties ašigaliais.
Į Pasaulio paveldo sąrašą įrašyta 34 Struvės geodezinio lanko punktų grandinė. Jie išsidėstę dešimtyje valstybių: Norvegijoje – 4, Švedijoje – 4, Suomijoje – 6, Rusijoje – 2, Estijoje – 3, Latvijoje – 2, Lietuvoje – 3, Baltarusijoje – 5, Moldovoje – 1 ir Ukrainoje – 4. Šie punktai sudaro vieningą mokslinę sistemą, leidusią išmatuoti ilgą dienovidinio segmentą ir atlikti itin tikslius skaičiavimus.
Lietuvoje į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukti trys Struvės geodezinio lanko punktai: Gireišiai, Meškonys ir Paliepiukai. Kaip ir kitose šalyse, jie išsaugoti originaliose vietose. Dauguma punktų pažymėti kukliais, tačiau moksliškai reikšmingais ženklais – mažomis išgręžtomis skylutėmis uolienose, kryžiaus formos žymėmis akmenyse, specialiais akmenimis ar plytomis su įterptais ženklais, taip pat akmenų piramidėmis su centre pažymėtu matavimo tašku.
Šie punktai yra svarbūs ne tik kaip fiziniai geodeziniai ženklai, bet ir kaip mokslinės matavimo sistemos dalis, leidžianti suprasti XIX a. geodezijos technologijas ir metodus. Nors kai kurie ženklai atrodo labai paprasti, jų istorinė ir mokslinė reikšmė yra išskirtinė.
Struvės geodezinio lanko apsauga organizuojama tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu. Tarptautiniu mastu vertybės valdymą koordinuoja dešimties šalių atstovų sudarytas koordinavimo komitetas, kuris periodiškai aptaria bendras apsaugos ir valdymo priemones. Nacionaliniu lygmeniu kiekviena valstybė yra atsakinga už savo teritorijoje esančių punktų apsaugą ir priežiūrą.
Lietuvoje Struvės geodezinio lanko punktai saugomi pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą ir yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Už jų apsaugą atsakingos valstybės institucijos užtikrina, kad šie mokslinės istorijos liudijimai būtų išsaugoti ir prieinami visuomenei.
Struvės geodezinis lankas laikomas pirmąja Pasaulio paveldo vertybe, kuri kerta tarptautines sienas ir vienija daugelį valstybių bendram kultūros ir mokslo paveldo išsaugojimui. Ši vertybė simbolizuoja ne tik mokslo pažangą, bet ir skirtingų šalių bendradarbiavimą, žinių mainus.
Vietos valdytojai : Struvės geodezinio lanko Lietuvoje valdytojai: Aplinkos ministerijos Erdvinių duomenų politikos grupės analitikas Saulius Urbanas (el. paštas: saulius.urbanas@am.lt) ir patarėja Jurgita Milieškaitė (el. paštas: jurgita.milieskaite@am.lt).