„Sugiharos sąrašo“ (angl. Sugihara list) įtraukimas į UNESCO tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“

Čiunė Sugihara. Sugiharos namų nuotr.

Praėjusių metų rudenį Lietuvoje viešėjęs Japonijos Gifu prefektūros gubernatorius Hadžimė Faruta (Furuta Hajime) pranešė, kad UNESCO tarptautiniam registrui „Pasaulio atmintis“ siūlys prieškariu Kaune dirbusio japonų diplomato Čiunės Sugiharos (Sugihara Chiune; 1900-1986) veiklą. Sugihara žydų tautybės karo pabėgėliams išdavė tranzitines vizas taip išgelbėdamas maždaug šešių tūkstančių žmonių gyvybes.

Dokumentai su Sugiharos išduota viza. Lietuvos ambasados Japonijoje ir Sugiharos namų nuotr.

UNESCO programa „Pasaulio atmintis“ pradėta vykdyti 1992 m. Jos dokumentinio paveldo registras pradėtas pildyti 1997 m., tačiau Japonija prie šios programos prisijungė tik 2011 m. Dėl šios priežasties patys japonai mano, kad jų šalis yra šiek tiek pavėlavusi su siūlymais programai „Pasaulio atmintis“, nors šiuo metu į registrą jau yra įtraukti penki dokumentai. Ruošdamasi šių metų paraiškų teikimui, Japonijos UNESCO nacionalinė komisija kartu su Kultūrinės veiklos komitetu dėmesį skyrė kriterijams, į kuriuos atsižvelgiant buvo atrenkamas dokumentinis paveldas. Dvyliktame komiteto susitikime teigta, jog šis registras padeda skleisti Japonijos kultūrą, todėl svarbu atrinkti ne nacionalinius turtus, kurie jau yra gerai žinomi, o kultūriškai vertingus dalykus, apie kuriuos informaciją dar reiktų skleisti plačiau. Nors patiems japonams atrodo, kad Japonijoje globaliai svarbaus dokumentinio paveldo yra užtektinai, jis gali neatitikti kriterijų, kadangi pagal UNESCO tarptautinio registro nuostatas šis paveldas turi būti reikšmingas ne tik Japonijai, bet visam pasauliui. Buvo nuspręsta išrinkti tokį dokumentą, kurį skaitydami žmonės aiškiai suprastų jo pasaulinį aktualumą. Japonijoje į tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“ buvo pasiūlyta šešiolika dokumentinio paveldo objektų. Kartografo Tadatakos Ino (Inō Tadakata; 1745-1818) tyrimų ir žemėlapių, istorinių įrašų apie krikščionybę Japonijoje XVI-XVIIa., prisiminimų apie 1945 m. Okinavos mūšį ir kamikadzių atakas bei kitų dokumentų tarpe „Sugiharos sąrašas“ tapo vienu iš favoritų. Pagrindinė priežastis, kodėl Sugiharos veiklos dokumentai buvo atrinkti, yra diplomato pasiekimai, atspindintys žmogiškumą ir turintys pasaulinę vertę.

Gifu gubernatorius Hadžimė Furuta su LR užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi. Japonijos ambasados Lietuvoje nuotr.

Paraišką pateikusio Jaocu (Yaotsu) miesto – Sugiharos gimtinės – atstovai mano, jog Sugiharos veikla yra šviesus prisiminimas tarp karo žiaurumų ir holokausto, kurį verta išsaugoti ir perduoti ateities kartoms. Šiuo metu yra renkami dokumentai, patvirtinantys diplomato veiklą: 1940 m. Kaune išduotos vizos, telegramos su sąrašu, nurodančiu, kad buvo išduota mažiausiai 2139 vizos, bei Sugiharos ranka rašyti prisiminimai.

Siūlymas Sugiharos veiklą įtraukti į UNESCO tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“ taip pat yra glaudžiai susijęs su praėjusiais metais minėtomis 75-osiomis Sugiharos išduotų vizų (taip vadinamų „Gyvybės vizomis“[1] ) metinėmis. Šių dviejų įvykių dėka tiek Lietuvoje, tiek Japonijoje padaugėjo renginių, susijusių su Sugiharos vardu. Vienas svarbiausių – filmo apie Čiunę Sugiharą „Persona non grata“ premjera, įvykusi praėjusių metų spalio mėnesį Kaune ir gruodžio mėnesį Tokijuje.

Siekiant pagerbti Sugiharos atminimą, Lietuvos mokyklose nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio organizuotas nacionalinis edukacinis projektas „Kas buvo Čiunė Sugihara?“, kurio baigiamasis vakaras įvyko š. m. vasario 11 d. Kaune. Dieną prieš tai įvyko Japonijos ambasados organizuotas aktoriaus Šingo Misavos monospektaklis „Sprendimas. Gyvybės vizos – „Sempo“[2] Čiunės Sugiharos istorija“.

2015 m. pabaigoje Lietuvos ambasada Japonijoje taip pat organizavo paminėjimo renginius, kurie sulaukė didelio susidomėjimo – susirinkdavo pilnos salės žmonių. Didelę iniciatyvą rodo ir paraišką rengiantys Jaocu miesto atstovai. Vasario 21 d. Jokohamoje (Yokohama) vyko konferencija ir paroda apie Sugiharą „Hikava Maru“ laive, kuriuo 1941 m. Sugiharos vizą gavę pabėgėliai išvyko iš Japonijos į Ameriką. Siekiant paskatinti domėjimąsi Sugihara, Jaocu mieste iki kovo mėnesio nemokamas taksi automobilis vežiojo žmones į Sugiharos memorialinį muziejų. Jaocu remia ir renginius, organizuojamus kituose miestuose. Kovo mėnesį Takasakyje, Gunmos prefektūroje (Takasaki, Gunma), įvyks renginys, kurio metu paskaitose ir diskusijose bus siekiama supažindinti su UNESCO registru „Pasaulio atmintis“ ir į jį siūlomu dokumentiniu paveldu: XVIII a. akmeniniais monumentais, kuriuose išraižyta apie tų laikų valdymą, hieroglifų vartojimą, šeimų ryšius per budizmą ir pan., bei Sugiharos sąrašu. Taip pat ruošiamasi renginiui Kobėje (Kōbe), kurio metu paskaitose ir parodose bus pristatomi Sugiharos pasiekimai, jų reikšmė, ieškoma ryšių tarp išgelbėtų pabėgėlių ir Kobės gyventojų. O vasarą, kaip ir kiekvienais metais, Jaocu mieste vyks „Sugiharos savaitė“, kurios metu rengiamas koncertas po atviru dangumi.

Renginys „Hikava Maru“ laive. Asahi Shimbun nuotr.

Jaocu miestas taip pat prisideda prie lėšų rinkimo Sugiharos namų atnaujinimo darbams Kaune.

Pasiūlius Sugiharos veiklą įrašyti į UNESCO registrą „Pasaulio atmintis“, domėjimasis Japonijos diplomatu ir jo nuopelnais išaugo. Vasario pradžioje Čiunė Sugihara buvo pristatytas BS Asahi televizijos laidoje apie iškiliausias Šiovos laikotarpio (Shōwa; 1926-1989) asmenybes.

Lietuva remia Japonijos siūlymą įtraukti Sugiharos nuopelnus įrodančius dokumentus į UNESCO tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“ ir tikisi, kad ši paraiška bus patvirtinta.

Steigvė Jurkevičiūtė

VU Orientalistikos centro Azijos studijų IV kurso studentė

Informacijos šaltiniai:

Asahi Shimbun (http://www.asahi.com/articles/photo/AS20160221001369.html)
Gifu prefektūra (http://www.pref.gifu.lg.jp/event-calendar/c11129/mow.data/mow.pdf)
Huff Post Society (http://www.huffingtonpost.jp/2015/09/24/sugihara-chiune_n_8187666.html)
Jaocu miestas (http://www.town.yaotsu.lg.jp/top.cfm)
Japonijos ambasada Lietuvoje (http://www.lt.emb-japan.go.jp/itprtop_lt/index.html)
Japonijos švietimo, kultūros, sporto, mokslo ir technologijų ministerija (http://www.mext.go.jp/unesco/)
Lietuvos Respublikos ambasada Japonijoje (https://jp.mfa.lt/)
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (https://www.urm.lt/default/lt/naujienos/lietuva-siekia-prisideti-prie-cijunes-sugiharos-veiklos-itraukimo-i-unesco-pasaulio-atminties-registra)
NPO Chiune Sugihara Visas For Life (http://www.chiune-sugihara.jp/en/index.html)
Sugiharos namai (http://www.sugiharahouse.com/lt)


[1] Sugiharos išduotas vizas pradėta vadinti „Gyvybės vizomis“, nes jų dėka buvo išgelbėtos žmonių gyvybės.

[2] Užsienyje Čiunė Sugihara buvo žinomas ir kaip Sempo Sugihara (pagal alternatyvų vardo hieroglifų tarimą Senpo).

2016 03 04 Kategorija: Dokumentinis paveldas, Komunikacija ir informacija, Minimos datos, Pasaulio paveldas, Visos naujienos