Kernavės archeologinė vietovė  

Kernavės archeologinė vietovė (Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas) – unikalus archeologijos ir istorijos vertybių kompleksas, reprezentuojantis Lietuvos priešistorę ir ankstyvąjį Lietuvos valstybės formavimosi periodą. Paskutinio ledynmečio suformuotas reljefas, penkių piliakalnių gynybinė sistema ir dešimties tūkstančių metų žmonių gyvenimo ir ryšių su aplinka pėdsakai – tai kultūrinio kraštovaizdžio, mažai pakitusio iki šių dienų, pavyzdys.

Kernavės archeologinė vietovė (angl.  Kernavė Archaeological Site (Cultural Reserve of Kernavė)) 2004 m. liepos mėn., remiantis (iii) ir (iv) kriterijais, buvo įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą :

(iii) kriterijus: „Kernavės archeologinė vietovė yra išskirtinis liudijimas apie 10 000 metų trukusią Baltijos jūros regiono Europoje gyvenviečių raidą. Šioje vietovėje yra ypač svarbių pagoniškųjų ir krikščioniškųjų laidojimo tradicijų sąlyčio įrodymų.“

(iv) kriterijus: „Gyvenviečių planas ir įspūdingi piliakalniai yra išskirtiniai tokių rūšių struktūrų raidos ir jų naudojimo istorijos ikikrikščioniškuoju laikotarpiu pavyzdžiai.“ 

Vientisumas ir autentiškumas

Kernavės archeologinė vietovė byloja apie baltiškojo regiono gyvenviečių civilizaciją ir kultūrą, gyvavusią daugiau nei 10 tūkst. metų bei 13 a. pabaigoje – 14 a. pradžioje susiformavusį pagoniškos ir krikščioniškos kultūros sąveikoje savitą viduramžių miestą, kuris tuo metu buvo svarbiu politiniu ir ekonominiu centru – pirmąja Lietuvos valdovo rezidencija. Tai viena didžiausių archeologinių ekspozicijų po atviru dangumi (194,4 ha), kurią sudaro kompleksiniai archeologijos ir istorijos objektai: 15 archeologijos ir 3 istorijos paminklai, tarp jų – Kernavės senovės gyvenvietės, Kernavės kapinynas, 5 piliakalnių kompleksas ir Kernavės senojo miesto vietos. Nuo tada, kai šios kultūrinės vietovės buvo apleistos XIV a. pabaigoje, žmogus neturėjo joms jokio poveikio arba šis poveikis buvo tik paviršutiniškas, o vietoves supančio istorinio kultūrinio miškų ir mažų sodybų kraštovaizdžio beveik nepalietė dabartinė plėtra. Vietovėje svarbus ir nematerialiojo paveldo aspektas. Rezervate puoselėjamos tradicijos vyksta jų sklaida ir visuomenės supažindinimas, rengiant kasmetinę šventę ,,Gyvosios archeologijos dienos“. Kernavės archeologinė vietovė, atsižvelgiant į jos padėtį, atskirus objektus, taip pat vertybėje aptiktus turtingus archeologinius liudijimus, pasižymi dideliu autentiškumu ir yra išlaikiusi vientisą vertybės pavidalą.

Apsaugos ir valdymo reikalavimai

Kernavės archeologinė vietovė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu buvo įkurta kaip saugoma teritorija, turinti griežčiausią apsaugos statusą. Visa kultūrinio rezervato teritoriją valdo ir naudoja bei yra atsakinga už kultūrinio rezervato apsaugą ir išskirtinės visuotinės vertės pasaulio paveldo vertybės priežiūrą – Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija. Direkcija vykdo mokslinius tyrimus, rūpinasi vietovės pritaikymu lankytojams bei siekia apsaugoti kultūriniame rezervate ir jo buferinės apsaugos zonoje (2455,2 ha) esančias kultūros vertybes nuo fizinio, vizualaus ar socialinio poveikio bei užtikrinti bendrą ekologinę pusiausvyrą. Svarbu ir tai, kad 15 archeologijos ir 3 istorijos paveldo objektai, esantys kultūrinio rezervato teritorijoje, yra įrašyti į Lietuvos kultūros vertybių registrą.

Teisės aktai, kuriais užtikrinama apsauga ir kuriais reglamentuojama veikla kultūrinio rezervato teritorijoje, yra šie: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, Žemės, Statybų, Teritorijų planavimo įstatymai, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti Kultūrinio rezervato nuostatai.

Kernavės archeologinės vietovės valdytojas (angl. site manager): Saulius Vadišis, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos direktorius (el. p.: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.).

2011 m. gruodžio mėn. 1954 m. Hagos konvencijos Antrojo protokolo Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu komiteto 6-ojoje sesijoje Kernavės archeologinei vietovei suteikta sustiprinta apsauga ginkluoto konflikto metu. Kernavės archeologinė vietovė yra penktoji Pasaulio paveldo vietovė, kuriai suteiktas toks statusas.

Daugiau apie Kernavės archeologinės vietovės istoriją.

Kernavės archeologinės vietovės dokumentai

  • Paraiška Pasaulio paveldo komitetui dėl Kernavės archeologinės vietovės įrašymo į Pasaulio paveldo sąrašą, anglų k. 
  • Ekspertų įvertinimas (2004 m.) (lietuvių k.
  • Retrospektyvinis Kernavės archeologinės vietovės (Kernavės kultūrinio rezervato) visuotinės vertės aprašas, patvirtintas UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 38-osios sesijos nutarimu Nr. 8E, lietuvių k. ir anglų k.

UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sprendimai, būklės įvertinimo ir periodinės ataskaitos, ekspertų įvertinimai (anglų k.):

Valdymo sistemos dokumentai: