Molinės architektūros programa

Molinė architektūra viena iš originaliausių būdų leidžiančių sukurti pastatus iš lengvai prieinamų vietos išteklių. Ji apima daug įvairių statinių tipų: mečetes, rūmus, istorinių miestų centrus, kultūrinius kraštovaizdžius ir archeologines vietoves. Šio paveldo kultūrinė reikšmė pasaulyje yra akivaizdi ir tai lėmė, jog tarptautinė bendruomenė molinę architektūrą laiko bendru žmonijos paveldu. 2011 m. į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų kultūros vertybių 10 % objektų buvo molinės konstrukcijos. Vis didesnę grėsmę kelia gamta ir žmogaus veikla (pvz., potvyniai ir žemės drebėjimai, industrializacija, urbanizacija, modernios statybos technologijos ir t.t.), todėl molinių statinių paveldui reikalingas ypatingas dėmesys.

2007 m. Pasaulio paveldo komitetas 31-ojoje sesijoje (Naujoji Zelandija) patvirtino Pasaulio Paveldo molinės architektūros programą (2007-2017) (angl. World Heritage Earthen Architecture Programme (WHEAP)).

Pasaulio Paveldo molinės architektūros programa siekiama visame pasaulyje pagerinti molinės architektūros apsaugą ir priežiūrą. Atliekami moksliniai tyrimai, kurie padėtų nustatyti tinkamiausius apsaugos ir valdymo metodus - parengti praktines rekomendacijas, mokymo ir informavimo veiklą. 

Pasaulio Paveldo molinės architektūros programą rėmė Tarptautinis kultūros paveldo vertybių apsaugos ir restauravimo centras (ICCROM), Tarptautinė paminklų ir istorinių vietų taryba (ICOMOS) ir žemės išsaugojimo institutas CRAterre – ENSAG, taip pat kitos regioninės ir vietos valdžios institucijos.