Nematerialus kultūros paveldas

Nematerialusis kultūros paveldas, kaip kultūrų įvairovės gyvybingumo pamatas, yra labai pažeidžiamas. Nematerialaus kultūros paveldo tarptautinis pripažinimas ir jo apsauga tapo vienu iš svarbiausių tikslų, kuris apibrėžtas Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijoje ir šios konvencijos įgyvendinimo veiklos direktyvose.

Nematerialus kultūros paveldas - tai ilgainiui nusistovėjusi veikla, vaizdai, išraiškos formos, žinios, įgūdžiai, taip pat su jais susijusios priemonės, objektai, žmogaus veiklos produktai ir su jais susiję kultūros erdvės, kuriuos bendruomenės, grupės ir kai kuriais atvejais pavieniai žmonės pripažįsta savo kultūros paveldo dalimi. Nematerialų kultūros paveldą, perduodamą iš kartos į kartą, bendruomenės ir grupės nuolat atkuria reaguodamos į savo aplinką, į sąveiką su gamta ir savo istorija. Jis joms teikia tapatybės ir tęstinumo pojūtį, tokiu būdu skatindamas pagarbą kultūrų įvairovei ir žmogaus kūrybingumui. Nematerialus kultūros paveldas reiškiasi: žodinės kūrybos tradicijose ir išraiškos formose, įskaitant kalbą kaip nematerialaus kultūros paveldo raiškos priemonę, scenos mene, papročiuose, apeigose ir šventiniuose renginiuose, su gamta ir visata susijusiose mokslo srityse ir veikloje, tradiciniuose amatuose.

Daugelį metų UNESCO atliekami tyrimai nematerialaus kultūros paveldo srityje skatina naujai pažvelgti ir suvokti šį žmonijos kultūros paveldą, visas pastangas skiriant jo apsaugai. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija skiria didelį dėmesį nematerialaus kultūros paveldo apsaugai ir informacijos sklaidai. Etnokultūrinio ugdymo stovyklos „Kukutynė“ (2007, 2009, 2011, 2014, 2015 m.), mokymo vadovas pedagogams „Pasaulio paveldas jaunimo rankose“ (2005 m.) ir kiti projektai skatino jaunimą ir pedagogus atsigręžti į tradicijas, jas puoselėti ir užtikrinti jų perdavimą kitoms kartoms.

Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija įpareigoja savo valstybes nares skatinti bendruomenes saugoti nematerialų kultūros paveldą ir perduoti jį ateities kartoms. Kaip vienas veiksmingiausių būdų telkiant bendruomenes ir visuomenę šiam tikslui yra nematerialaus kultūros paveldo sąvadų kūrimas. 2017 m. gruodžio 14 d.  Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Sąvado ekspertų komisija paskelbė pirmąsias 10 Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvado vertybių. Kryždirbystė ir kryžių simbolika, Dainų ir šokių šventės Baltijos valstybėse bei lietuviškos daugiabalsės dainos sutartinės, 2008 ir 2010 m. įtrauktos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, 2017 m. taip pat savaiminiu būdu įtrauktos į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą. Šis sąvadas kasmet bus atnaujinamas, nauji duomenys kaupiami. Sąvado duomenų valdytojas yra Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Sąvado tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras.  Nacionalinio Sąvado atsiradimas Lietuvoje leis Lietuvai teikti naujas vertybes UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašams.

Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija taip pat įpareigoja valstybes nares kas 6 metus teikti UNESCO periodines ataskaitas apie konvencijos įgyvendinimą ir informaciją įtrauktų į UNESCO sąrašus vertybių būklę. 2017 m. pabaigoje Lietuva pateikė antrąją periodinę ataskaitą apie Konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje bei trijų Lietuvos vertybių, įtrauktų į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašo būklę (pirmoji ataskaita pateikta 2011 m.).