Kultūros raiškos įvairovė

Kultūros raiškos įvairovės lauke vieną svarbiausių vaidmenų vaidina menininkai, kūrybinių paslaugų ir produktų kūrėjai. 1980 m. UNESCO priėmė Rekomendaciją dėl menininko statuso. Ši rekomendacija kviečia valstybes nares gerinti menininkų profesinį, socialinį ir ekonominį statusą, įgyvendinant politiką ir priemones, skirtas menininkų mokymams, socialinei apsaugai, darbo sektoriui, pajamų ir mokesčių sąlygas, mobilumui ir raiškos laisvei. UNESCO periodiškai kviečia valstybes nares pateikti duomenis dėl šios Rekomendacijos įgyvendinimo ir rengia pasaulines apžvalgas apie menininkų padėtį pasaulyje.  2003 m. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija surengė tarptautinę konferenciją „UNESCO rekomendacijos dėl menininko statuso ir Florencijos sutarties įgyvendinimas Rytų ir Vidurio Europoje“, kurioje  17 Europos valstybių atstovai  dalinosi požiūriais ir nuomonėmis apie jų šalyse vyraujančias aktualijas ir tendencijas socialinės menininko padėties bei kultūros produktų judėjimo  srityse. Šios konferencijos dalyviai priėmė deklaraciją.

Kultūros įvairovės skatinimo svarba pabrėžiama net septyniose kultūros sritį reglamentuojančiose UNESCO konvencijose, tačiau 2005 m. spalio 20 d. priimta Konvencija dėl kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo (Convention on the Protection and Promotion of the Diversity of Cultural Expressions) yra vienas svarbiausių tarptautinių teisės instrumentų kultūros srityje, kuriuo 145 pasaulio valstybės bei Europos Sąjunga grindžia savo kultūros politiką. Lietuva ratifikavo šią konvenciją 2007 m.

Tarpvyriausybinis Konvencijos komitetas ir Konvencijos šalių narių konferencija 2009 m. patvirtino Įgyvendinimo veiklos gaires, o 2017 m.  jas papildė Konvencijos įgyvendinimo skaitmeninėje aplinkoje gairėmis. Šios gairės siūlo strateginį požiūrį, susijusį su Konvencijos samprata, interpretacija ir įgyvendinimu skaitmeninėje aplinkoje, kurioje kultūros vertybės, prekės ir paslaugos yra sukuriamos, gaminamos, platinamos, vartojamos ir/arba saugomos.  Šios prekės ir paslaugos perteikia kultūros raišką kompiuterinėmis programomis, tinklais, tekstais, vaizdo įrašais, vaizdais ar garso įrašais ir yra platinamos kitomis nuolat tobulėjančių, skaitmeninių platformų priemonėmis.

Vadovaujantis Konvencijos įgyvendinimo gairėmis yra  aiškinama, interpretuojama ir įgyvendinama Konvencija. Įgyvendinimo veiklos gairės peržiūrėtos, papildytos ir patvirtintos 2011, 2015, 2017 ir 2019 m (nauja redakcija lietuvių kalba). Lietuva aktyviai dalyvauja šios Konvencijos įgyvendinimo veikloje. 2007–2011 m. ir 2013–2017 m. Lietuva buvo išrinkta Tarpvyriausybinio komiteto nare.

Kultūros raiškos įvairovė yra varomoji vystymosi jėga ne tik ekonominės raidos, bet ir intelektinio, emocinio, moralinio ir dvasinio tobulėjimo požiūriu. Pagrindiniai šios konvencijos principai: remti darnų valstybių kultūros valdymą (skaidri kultūros politika, žiniasklaida, prieiga prie skaitmeninės aplinkos, pilietinės visuomenės įtraukimas); skatinti kultūros produktų ir paslaugų mainus, menininkų ir kultūros profesionalų mobilumą, integruoti kultūrą į nacionalines darnaus vystymosi politikas (darni kultūros išteklių sklaida visoms vietos bendruomenėms ir pažeidžiamoms socialinėms grupėms), užtikrinti žmogaus teises ir laisves kultūros sektoriuje (kultūros sričių lygybė, parama moterims kūrėjoms ir prieiga, laisva kultūros raiška, socialinis ir ekonominis kūrėjų statusas), stiprinti kūrybines industrijas (leidyba, muzika, kinas, amatai ir dizainas ir kt.), nes tampa akivaizdu, kad ateityje jų vaidmuo bus dar ryškesnis. Kūrybinės industrijos prisideda prie raiškos laisvės, kultūrų įvairovės ir ekonominės plėtros skatinimo. Nors globalizacija ir naujosios technologijos atveria vis naujas perspektyvas, tuo pačiu atsiranda prielaidos naujoms nelygybės formoms. Pvz. Šiaurės ir Pietų regionai ryškiai skiriasi kūrybinių industrijų veiklos intensyvumu ir tolygumu. Todėl būtina stiprinti vietos gebėjimus šioje srityje, skatinti kūrybines industrijas veikti pasaulinėse rinkose, kuriant naujus partnerystės tinklus, keliant kompetencijas, kontroliuojant piratavimą ir solidarizuojant tarptautinę bendruomenę.

2018 m. UNESCO išleido antrąją pasaulinę 2005 m. Konvencijos ataskaitą „Naujos kultūros politikos formos" (angl. k. Reshaping cultural policies Advancing creativity for development). Ši ataskaita parengta valstybių narių kas 4 metus pateikiamų Konvencijos įgyvendinimo periodinių ataskaitų pagrindu. 2017 m. Lietuva UNESCO pateikė antrąją periodinę ataskaitą už 2012-2015 m.  Periodinės ataskaitos pagrindu taip pat parengtos šios darbo grupės rekomendacijos dėl efektyvesnio šio Konvencijos įgyvendinimo. 2020 m. Lietuva pateikė trečiąją periodinę ataskaitą už 2016-2019 m.

Kultūros raiškos įvairovės skatinimo srityje UNESCO vykdo daugelį kitų pasaulinių kūrybinių iniciatyvų, kurios prisideda prie kultūros, menų, kūrybingumo svarbos matomumo, visuomenės sąmoningumo didinimo, kultūros veikėjų, menininkų telkimo taikos kultūros ir žmogaus teisių labui. Viena ryškiausių iniciatyvų – UNESCO kūrybinių miestų tinklas, kuriame šiuo metu dalyvauja 180 miestų iš 72 valstybių 7 srityse: dizaino, gastronomijos, kino, medijų meno, literatūros, muzikos ir liaudies meno. 2015 m. prie šio tinklo prisijungė ir Kaunas, kaip dizaino miestas, o 2021 m. ir Vilnius, kaip literatūros miestas. Kita galimybė miestams jungtis prie UNESCO iniciatyvų – Tarptautinė džiazo diena ir Pasaulinė džiazo sostinė