Kuršių nerija

Dviejų valstybių, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos, teritorijoje esantis išskirtinis žmogaus ir gamtos kūrinys – Kuršių nerija – 98 km ilgio ir 0,4–4 km pločio, smėlio kopų pusiasalis, kuriame žmonės apsigyveno jau priešistoriniais laikais. Ši vietovė pasižymi išskirtinių kultūros ir gamtos savybių gausa ir yra išlaikiusi savo kultūrinę ir visuomeninę svarbą bei istorines funkcijas ir savitus darnios žemėnaudos būdus, susijusius su gamtinės aplinkos ypatumais.

Kuršių nerija (angl. Curonian Spit , remiantis (v) kriterijumi, 2000 m. gruodžio mėnesį buvo įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą:

(v) kriterijus: „Kuršių nerija yra išskirtinis smėlio kopų kraštovaizdžio, kurio išlikimui nuolatinį pavojų kelia gamtos stichijos (vėjas, potvyniai ir atoslūgiai), pavyzdys. Po pragaištingo žmogaus įsikišimo, vos nesunaikinusio nerijos, ji buvo atkurta didžiulių XIX a. pradėtų ir iki mūsų dienų tebesitęsiančių apsaugos ir sutvirtinimo darbų dėka.“

Vientisumas ir autentiškumas

Žmogaus ir gamtos sąveika suformavo autentišką Kuršių nerijos kultūrinį kraštovaizdį, kurio vertingiausi elementai ir ypatumai yra:

  • Bendra kultūrinio kraštovaizdžio struktūra, atspindinti harmoningą gamtos ir žmogaus sambūvį bei įspūdingos Kuršių marių panoramos ir siluetai.
  • Kultūriniai elementai: istorinė pašto kelio trasa, senieji, tradiciniai žvejų kaimai, kurortinės gyvenvietės, profesionalios architektūros statiniai (švyturiai, prieplaukos, bažnyčios, mokyklos, vilos).
  • Jūrinio paveldo, gamtos ir žmogaus sukurti elementai (Didysis kopagūbris, kopos, žmonių sukurtas apsauginis pajūrio kopagūbris; pajūrio ir pamario miškai, pamario pusiasaliai (ragai), smėlynų augalija ir gyvūnija, įskaitant paukščių migracijos kelius).

Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio gyvumą, atmosferą ir išskirtinumą išryškina autentiški vietinio nematerialaus paveldo elementai. Jie apima jūrinį kultūros paveldą, tradicinius amatus, folklorą ir meno tradicijas, etnografinius žvejų gyvensenos elementus, išskirtinius apsauginio pajūrio ir didžiojo kopagūbrio tvarkymo bei miško priežiūros būdus, taip pat nuo XIX a. susiklosčiusias darnios rekreacinės veiklos ir kultūrinio poilsio tradicijas.

Apsauga ir valdymo reikalavimai

Kuršių nerijos kraštovaizdžio išlikimui nuolatinį pavojų kelia gamtos stichijos ir žmogaus veikla. Ši vietovė yra itin jautri tokių grėsmių, kaip klimato kaita, nepalankūs klimato reiškiniai, gaisrai, pernelyg intensyvi plėtra ir turizmas, poveikiui. Todėl būtina skirti didelį dėmesį šios vietovės apsaugai ir valdymui, siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros savybes, kurios atspindi šios vertybės išskirtinę visuotinę vertę. Kuršių nerija yra išsidėsčiusi Lietuvai priklausiančioje Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir Rusijos Federacijai priklausiančioje Nacionalinio parko Kuršskaja kosa teritorijoje. Nacionalinių parkų statusas leidžia užtikrinti šios vietovės apsaugą.

Už Kuršių nerijos išsaugojimą yra atsakingos abi valstybės: Lietuvos Respublikoje ši funkcija pavesta Aplinkos ministerijai ir jos įgaliotoms institucijoms, o Rusijos Federacijoje – Gamtos išteklių ir aplinkos ministerijai. Už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsako Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Rusijos Federacijos valstybinė Kaliningrado srities kultūros paveldo apsaugos tarnyba. Vyriausybės įsteigė nacionalinių parkų direkcijas, kurios atlieka pagrindinę vertybės išsaugojimo ir pakrantės priežiūros funkciją.

Lietuvos Respublikoje bet kokia veikla, kelianti grėsmę Kuršių nerijos išskirtinei visuotinei vertei, yra draudžiama vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu (2001 m.) ir Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamentu (2002 m.). Rusijos Federacijoje atitinkamai galiojantys Rusijos Federacijos ypač saugomų gamtos teritorijų federalinis įstatymas (1995 m.) ir Federalinės valstybinės įmonės įstatymas (FSBA, 2012 m.) yra įgyvendinami pagal teritorijų planavimo dokumentus.

Kuršių nerijos valdytoja (angl. site manager): Lina Dikšaitė, Kuršių nerijos nacionalinio parko dirketoriaus pavaduotoja (el. p.: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.).

Daugiau apie Kuršių nerijos istoriją.

Kuršių nerijos dokumentai

  • Paraiška Pasaulio paveldo komitetui dėl Kuršių nerijos įrašymo į Pasaulio paveldo sąrašą, lietuvių k. ir anglų k.
  • Ekspertų įvertinimas (1999 m.) (anglų k.)
  • Retrospektyvinis Kuršių nerijos išskirtinės visuotinės vertės aprašas, patvirtintas UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 38-osios sesijos nutarimu Nr. 8E,  lietuvių k. ir anglų k. 

UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sprendimai, būklės įvertinimo ir periodinės ataskaitos, ekspertų įvertinimai (anglų k.): 

UNESCO ekspertų išvados:

  • ICOMOS tarptautinio eksperto Tamas Fejerdy 2015 m. sausio 19-22 d. vizito Kuršių nerijoje, Lietuvoje, ataskaita anglų k. ir ataskaitos santrauka lietuvių k. 
  • ICOMOS tarptautinės ekspertės Susan Denyer 2013 m. kovo 19-20 d. vizito dėl Kuršių nerijos Valdymo plano (Management Plan) projekto svarstymo ataskaita, lietuvių k. ir anglų k.
  • ICOMOS tarptautinės ekspertės Eeva Ruoff ir IUCN tarptautinio eksperto Pierre Galland 2010 m. gruodžio 4-9 d. vizito Kuršių nerijoje ataskaita, lietuvių k. ir anglų k.
  • ICOMOS tarptautinės ekspertės Susan Denyer ir IUCN tarptautinio eksperto Pierre Galland 2009 m. liepos 26-29 d. vizito Kuršių nerijoje ataskaita, lietuvių k. 

Valdymo sistemos dokumentai: