Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija

Dėl globalizacijos poveikio, vienodinimo politikos bei nepakankamo nematerialaus kultūros paveldo svarbos įvertinimo nemažai jo formų yra nykstančios. Siekdama sustabdyti šį procesą, 2003 m. spalio mėn. UNESCO priėmė Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją (LT EN), kuri įsigaliojo 2006 m. balandžio 20 dieną. Lietuva šią konvenciją ratifikavo 2004 m. gruodžio 8 dieną.

Kas dvejus metus Konvencijos šalys narės renkasi į Generalinę asamblėją, kurios metu svarstomi įvairūs nematerialaus kultūros paveldo politikos bei tarptautinės paramos klausimai, atnaujinamos Konvencijos veiklos įgyvendinimo direktyvos, renkami Tarpvyriausybinio komiteto nariai. Tarpvyriausybinio nematerialaus kultūros paveldo apsaugos komiteto, kuris renkasi kartą per metus, funkcijos yra propaguoti Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos tikslus, rinkti ir skleisti informaciją apie geriausias praktikas, teikti konsultacijas nematerialaus kultūros paveldo apsaugos srityje. Komitetas svarsto valstybių paraiškas dėl nematerialaus kultūros paveldo įrašymo į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašus, paraiškas dėl tarptautinės pagalbos teikimo ir kt. Komiteto nariai renkami ketverių metų laikotarpiui, pusė komiteto atnaujinama kas dvejus metus.

Atsižvelgdamas į Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos 7 str. nuostatas, įpareigojančias parengti Konvencijos įgyvendinimo veiklos direktyvas ir pateikti Generalinei asamblėjai, 2008 m. birželio 16–19 d. Tarpvyriausybinis nematerialaus kultūros paveldo apsaugos komitetas patvirtino, o 2010, 2012, 2014, 2016 ir 2018 m. papildė Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo direktyvas. 2016 m. Generalinės asamblėjos 6-oje sesijoje priimtų papildymų naujovė – Įgyvendinimo direktyvų dalis, skirta darniam vystymuisi. 2018 m. Generalinė asamblėja nutarė, kad nuo 2020 m. šalys teiks periodines ataskaitas regionais, siekiant suteikti UNESCO periodinių ataskaitų apžvalgoms daugiau nuoseklumo. Konvencijos įgyvendinimo direktyvomis nustatomos procedūros, kuriomis vadovaujantis nematerialaus kultūros paveldo objektai gali būti įtraukti į Nematerialaus kultūros paveldo sąrašus bei registrą, numatoma tarptautinės paramos suteikimo tvarka, suteikiami įgaliojimai tarptautinėms nevyriausybinėms organizacijoms, galinčioms teikti konsultacijas Tarpvyriausybiniam nematerialaus kultūros paveldo apsaugos komitetui ir kt.

2018 m. UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos (2003) šalių narių Generalinės asamblėjos 7-oje sesijoje priimta rezoliucija, kuriuo patvirtintos Bendrosios UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos (toliau 2003 m. Konvencija) įgyvendinimo poveikio, rezultatų, pagrindinių rodiklių ir vertinimo gairės. Šios gairės skirtos naudoti valstybėms narėms tiek vietos, tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmenimis, užtikrinant tinkamą nematerialaus kultūros paveldo ir etninės kultūros (Lietuvoje vartojama sąvoka) apsaugą bei rengiant periodines 2003 m. Konvencijos įgyvendinimo ataskaitas. Dokumente aprašyti: optimalus laukiamas nematerialaus kultūros paveldo apsaugos poveikis, trumpalaikiai, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai apsaugos rezultatai, įvardintos pagrindinės nematerialaus kultūros paveldo apsaugos taikymo sritys (gebėjimai, perdavimas/švietimas, sąvadai/tyrimai, politika/teisinės ir administracinės priemonės, pripažinimas visuomenėje/darnus vystymasis, pripažinimas visuomenėje, sąmoningumo didinimas/žiniasklaida, bendruomenių ir kt. įsitraukimas, tarptautinis bendradarbiavimas), vertinimo kriterijai ir rodikliai.

Už Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje yra atsakinga Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.