2005 m. gegužės 19 dieną, ketvirtadienį, Valstybiniame Kernavės kultūriniame rezervate įvyko oficiali Pasaulio paveldo sertifikato įteikimo  ceremonija. Sertifikatą įteikė UNESCO Pasaulio paveldo centro vadovė Europos regionui dr. M. Rössler. Taip pat buvo atidengtas atminimo ženklas su UNESCO ir Pasaulio paveldo emblemomis. Renginys vyko Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato teritorijoje.

Iškilmingoje ceremonijoje sveikinimo kalbas sakė J. E. Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus, kuriam 2003 m. buvo suteiktas UNESCO geros valios ambasadoriaus titulas, UNESCO Pasaulio paveldo centro vadovė Europos regionui dr. M. Rössler, Lietuvos Respublikos kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas, Širvintų rajono meras Vytas Šimonėlis, Valstybinio Kernavės kultūrinio  rezervato direktorius Saulius Vadišis.  Renginyje dalyvavo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos nariai, kiti atsakingi asmenys, vietinės valdžios atstovai, šalies archeologai bei istorikai.

Keletas akimirkų iš Pasaulio paveldo sertifikato įteikimo ceremonijos

Papildoma informacija:

Kernavė – archeologinė vietovė, unikalus archeologijos ir istorijos vertybių kompleksas. Kultūrinis rezervatas įsteigtas 1998 m. siekiant išsaugoti teritorinį kultūros paveldo objektų kompleksą, jo teritorijoje esančias nekilnojamąsias bei kilnojamąsias kultūros vertybes, jas tinkamai prižiūrėti, tvarkyti ir propaguoti, organizuoti mokslinius tyrimus.

Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas įsteigtas 194,4 ha teritorijoje, aplink rezervatą suformuota buferinė apsaugos zona (2456,2 ha). Kultūrinio rezervato teritorijoje saugomas kultūros paveldo objektų kompleksas, kuriame šiuo metu žinoma ir įteisinta 18 archeologijos, istorijos ir kultūros vertybių:

– penki piliakalniai;
– Kernavės senojo miesto vieta (XIII-XIV a.);
– Kernavės senosios bažnyčios vieta;
– Kernavės senovės gyvenvietė;
– XIII-XIV a. Kernavės kapinynas;
– kiti objektai.

Per 27 metų sistemingų mokslinių tyrinėjimų laikotarpį atrastos, nustatytos ribos ir dalinai ištirta 15 įvairių laikotarpių archeologinių vertybių. Šiandien ištirta tik apie 1,5% kultūrinio rezervato teritorijos, tačiau to visiškai pakanka, kad apie Kernavę galėtume kalbėti kaip apie unikalų objektą ne tik Lietuvos ar Rytų Europos, bet ir pasauliniame kontekste.

Kernavės archeologinė vietovė, pripažįstant jos išskirtinę pasaulinę vertę, 2004 m. liepos mėn., buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, remiantis dviem kriterijais:

Kriterijus (iii): vietovė, liudijanti unikalią ar išskirtinę išnykusią ir/ar gyvą kultūrinę tradiciją ir civilizaciją. Kernavės vietovės archeologiniai paminklai reprezentuoja visas šiame regione egzistavusias archeologines kultūras nuo epipaleolito iki viduramžių. Ypač svarbus viduramžių (XIII-XIV a.) paveldas – miestas, kapinynas, penki piliakalniai. Tai yra unikalus paskutinės Europoje pagoniškos valstybės miestietiškos civilizacijos pavyzdys. Viduramžių Kernavė buvo vienas svarbiausių to meto Lietuvos valstybės politinių bei ekonominių centrų, kuriame matome senąją pagoniškos Lietuvos kultūrą, tačiau jau gana ženkliai veikiamą krikščioniškosios Europos tradicijų.

Kriterijus (iv): vietovė, atstovaujanti išskirtinį teritorinį technologinį kompleksą arba kraštovaizdžio tipą, kuris iliustruoja svarbų(-ius) žmonijos istorijos etapą. Istoriškai susiklostęs Kernavės kultūrinis kraštovaizdis atspindi visus vietovės apgyvendinimo etapus, fortifikacinių įrengimų raidą (piliakalnių gynybinė sistema), o viduramžių archeologiniai radiniai liudija vieną esminių Europos istorijos raidos etapų – pagoniškosios bendruomenės virsmą krikščioniška.

Kernavės archeologinė vietovė – trečiasis UNESCO Pasaulio paveldo objektas Lietuvoje. Į Pasaulio paveldo sąrašą taip pat yra įrašyti Istorinis Vilniaus centras ir Kuršių nerija.

2005 05 18 Kategorija: UNESCO, Pasaulio paveldas, Visos naujienos