Liepos 5-8 d. UNESCO būstinėje Paryžiuje vyko kas dešimtmetį organizuojama Pasaulinė aukštojo mokslo konferencija, kurioje dalyvavo ir Lietuvos delegacija, vadovaujama Lietuvos Respublikos švietimo ministro Gintaro Steponavičiaus.
“Dar niekada istorijoje nebuvo taip svarbu investuoti į aukštąjį mokslą kaip svarbiausią žinių visuomenės kūrimo, tyrimų, inovacijų ir kūrybiškumo skatinimo veiksnį” – sakoma Pasaulinėje aukštojo mokslo konferencijoje priimtame baigiamajame komunikate. Konferencija pritraukė daugiau nei 1000 dalyvių iš 150 valstybių.
Ministrai, universitetų rektoriai, akademinės visuomenės atstovai, privataus sektoriaus bei regioninių ir daugiašalių institucijų atstovai diskutavo eile klausimų nuo globalizacijos įtakos aukštajam mokslui, socialinės atsakomybės, akademinės laisvės iki tyrimų ir finansavimo organizavimo.
“Reaguodami į greit besikeičiantį sudėtingą pasaulio kraštovaizdį, mes nubrėžėme ateities gaires, nes iš esmės sutariame dėl bendros aukštojo mokslo etinės ir strateginės atsakomybės šiandienos globalioje visuomenėje vizijos”, teigė UNESCO generalinis direktorius Koichiro Matsuura, pabrėždamas, kas organizacija ir toliau bus “stipriu balsu aukštojo mokslo pusėje”.
Komunikate pabrėžiama, kad “aukštasis mokslas turi toliau lygiagrečiai siekti lygiateisiškumo, aktualumo ir kokybės tikslų”, akcentuojama reguliavimo ir kokybės užtikrinimo mechanizmų svarba ir poreikis sustiprinti “akademinės karjeros patrauklumą”. Pastebima, kad informacijos ir komunikacijos technologijos tūrėtų būti labiau integruotos į aukštąjį mokslą, siekiant geriau patenkinti didėjančią besimokančiųjų paklausą ir dalinimosi mokslinių tyrimų rezultatais poreikį.
Atspindint konferencijos ypatingą dėmesį aukštojo mokslo atgaivinimui Afrikos žemyne, komunikate kviečiama imtis skirtingų priemonių idant patenkinti sparčiai augančią paklausą, daugiau dėmesio skirti tokioms ekspertinėms sritims kaip žemės ūkis, aplinka ir gamtos išteklių gavyba, bei privačių finansavimo šaltinių mobilizavimas.
Komunikate pabrėžiamas poreikis stiprinti regioninį bendradarbiavimą eilėje sričių nuo kvalifikacijų pripažinimo, kokybės užtikrinimo, valdymo iki tyrimų ir inovacijų. Akcentuojama regioninių aukštojo mokslo ir tyrimų erdvių svarba.
Konferencijos metu keletas valstybių, įskaitant Braziliją, Kiniją bei Korėjos Respubliką, išreiškė savo pasiryžimą remti aukštojo mokslo stiprinimą Afrikoje, kartu su privataus sektoriaus partneriais ketinančiais palaikyti švietimo plėtotę Afrikos ir kitose besivystančiojo pasaulio šalyse.
Siekiant atkreipti dėmesį į globalią mokytojų trūkumo problemą, komunikate kviečiama proporcingai plėtoti mokytojų rengimą ir kelti dirbančių pedagogų kvalifikaciją atnaujinant ir pritaikant mokymo programa, kurios įgalintų mokytojus teikti 21-jame amžiuje reikalingas žinias ir įgūdžius besimokantiesiems.
Apibendrinant Pasaulinės konferencijos rezultatus generalinis reporteris Suzy Halmi pastebėjo, kad “aukštas ministrų ir politinių sprendimų priėmėjų dalyvavimo lygis rodo aukštojo mokslo svarbos žinių visuomenės kūrimui supratimą”.
Pateikiame pilną Pasaulinės aukštojo mokslo konferencijos komunikato tekstą.
2009 07 08 Kategorija: UNESCO, Švietimas, Visos naujienos
