Mokslo politika ir darnus vystymasis

Pasaulio ekonomikoms transformuojantis į žiniomis grindžiamas industrijas, vyriausybių vaidmuo kinta. Reaguodamos į šį procesą valstybės turi pritaikyti strategijas, programas, pasitelkti institucijas, megzti partnerystes, imtis kitų veiksmų, kurie padėtų maksimizuoti ekonomines galimybes kartu išlaikant visuomenės struktūrą. Vyriausybės turi ne tik iš naujo įvertinti, kaip jos paskirsto mokslo ir technologijų plėtotei skirtą biudžetą, bet ir kaip jį išleisti dar efektyviau. Jos taip pat turi sutelkti dėmesį į partnerysčių, tinklų ir inovacijų sistemų, kurios padidintų valstybės gebą dalintis žiniomis ir informacija, kūrimą.

UNESCO vaidmuo mokslo, technologijų ir inovacijų politikoje susideda iš trijų dalių: žinių strategijų plėtotei talpykla, konsultantas nacionalinių politikos reformų procese bei regioninio ir tarptautinio bendradarbiavimo katalizatorius. UNESCO vaidmuo apima: mokslo ir technologijų bei jų implikacijų valdymą; konsultavimą strategijų klausimais, žmogiškųjų išteklių plėtotės ir pajėgumų kūrimą bei perspektyvinius tyrimus.

Viena iš globalių UNESCO iniciatyvų mokslo politikos srityje yra Pasaulinė mokslo konferencija (World Conference on Science), pirmą kartą surengta 1999 metais, bendradarbiaujant su Tarptautine mokslo taryba (International Council for Science). Postūmį tokiam renginiui davė suvokimas, kad nepaisant mokslinės pažangos sąlygotų pokyčių sveikatos apsaugai užtikrinti, aprūpinimui maistu, komunikacijų vystymuisi; bei nepaisant vis didėjančių lūkesčių ateityje, žmonija susiduria su globaliomis problemomis, kaip aplinkos degradacija, tarša ir klimato kaita, – išprovokuotomis gamtos išteklių švaistymo, nedarnios gamybos bei vartojimo įpročių.  Be to, šalia teikiamų galimybių žmonijai, pasitikėjimas ir investicijos į mokslą yra nenuoseklios ir svyruojančios, prie to dar prisideda mokslinės pažangos keliamos etinės dilemos. Šios problemos gali būti sprendžiamos tik diskusijų tarp mokslinės ir verslo bendruomenių, valdžios ir plačiosios visuomenės keliu, randant pamatinį susitarimą dėl mokslo, apibrėžiant paslaugas, kurias jis turi teikti visuomenei, ir pasiekiant visuomenės įsipareigojimą mokslui ateityje. Minėta konferencija tapo kaip tik tokiu forumu.

Pasaulinė mokslo konferencija suteikė impulsą kitoms, dabar jau laiko patikrintoms, iniciatyvoms, kaip Pasaulinis mokslo forumas (The World Science Forum), Pasaulinė mokslo diena taikai ir vystymuisi (World Science Day for Peace and Development) ir Pasaulinė jaunųjų mokslininkų asociacija (World Association of Young Scientists – WAYS), skelbianti jaunųjų mokslininkų poziciją mokslo klausimais.