Tarptautinės institucijos

Tarpvyriausybinis bioetikos komitetas

1998 m. įsteigtą Tarpvyriausybinį bioetikos komitetą (IGBC - Intergovernmental Bioethics Committee) sudaro 36 valstybių narių atstovai, mažiausiai kartą į dvejus metus susirenkantys į komiteto sesijas svarstyti Tarptautinio bioetikos komiteto parengtų rekomendacijų. Komiteto nuomonė perduodama Tarptautiniam bioetikos komitetui (IBC - International Bioethics Committee) kartu su pasiūlymais tolesniam komiteto darbui pristatoma UNESCO generaliniam direktoriui, UNESCO organams bei valstybėms narėms.

Tarptautinis bioetikos komitetas

Tarptautinis bioetikos komitetas (IBC - International Bioethics Committee) yra 36 nepriklausomų specialistų sekančių pažangą gyvybės mokslų srityse ir jos taikymo tendencijas, taip prižiūrinčių, kad jos neprieštarauja žmogaus orumui ir laisvei, institucija, veikianti nuo 1993. Tai vienintelis pasaulinis esminių bioetinių diskusijų forumas. Jis nedaro nuosprendžių vienais ar kitais klausimais, kiekviena valstybė gali remtis komiteto nuomone spręsdama kokios socialinės alternatyvos turi atsirasti nacionaliniuose įstatymuose.

Tarpvyriausybinis fizinio lavinimo ir sporto komitetas

1978 m. 20-osios sesijos metu UNESCO generalinė konferencija paskelbė Tarptautinę fizinio lavinimo ir sporto chartiją (International Charter ofPhysical Education and Sport) ir įkūrė Tarpvyriausybinį fizinio lavinimo ir sporto komitetą (Intergovernmental Committee for Physical Education and Sport, CIGEPS), tuo patvirtinant Organizacijos pasiryžimą remti ir propaguoti fizinį lavinimą ir sportą.

Tarpvyriausybinis fizinio lavinimo ir sporto komitetas:
• planuoja UNESCO strategiją ir veiklos programas fizinio lavinimo ir sporto srityse;
• propaguoja tarptautinį bendradarbiavimą stiprinant taiką, draugystę, savitarpio supratimą ir abipusę tautų pagarbą, padeda šalims koordinuoti šios srities programas ir veiklą;
• padeda šalims propaguoti ir skleisti Tarptautinę fizinio lavinimo ir sporto chartiją;
• skatina glaudų bendradarbiavimą, informacijos bei žinių sklaidą šioje srityje.

Komitetą sudaro 18 šalių atstovai, renkamų ketverių metų laikotarpiui. Kas dvejus metus Tarpvyriausybinis fizinio lavinimo ir sporto komitetas renkasi į savo reguliariąsias sesijas.

2007 m. rudenį Generalinės konferencijos 34-osios sesijos metu Lietuva buvo išrinkta į Tarpvyriausybinį fizinio lavinimo ir sporto komitetą ketverių metų laikotarpiui. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius Algirdas Raslanas išrinktas UNESCO tarpvyriausybinio Fizinio lavinimo ir sporto vystymo komiteto vicepirmininku.

2008 m. sausio mėn. buvo įsteigtos keturios CIGEPS darbo grupės; vienai iš jų – Kokybiškas fizinis ugdymas švietimo sistemoje (Quality Physical Education in Education Systems) vadovauja Austrija ir Lietuva. Kitos darbo grupės: Sportas ir kultūra (Sports and Culture), pirmininkauja Ekvadoras ir Omanas, Socialinė – ekonominė plėtra (Sports for Development and Peace), pirmininkauja Kenija ir Malaizija, CIGEPS reformų darbo grupė (CIGEPS Reform Working Group), pirmininkauja Kuba.

Pasaulinė mokslo ir technologijų etikos komisija

Žymiausius pasaulio mokslininkus ir intelektualus vienijančiai institucijai buvo pavesta misija priimti mokslinės ir technologinės pažangos sąlygojamus socialinius iššūkius. Parengusi etines gaires veiklai gėlo vandens, energijos ir žinių visuomenės srityse, Pasaulinė mokslo ir technologijų etikos komisija (COMEST - World Commission on the Ethics of Science and Technology) šiuo metu analizuoja su aplinkos ir darnaus vystymosi sritimis susijusius etinius klausimus bei skatina aplinkosaugos etikos švietimą mokslininkams. Taip pat svarsto kosmoso etikos problemas. UNESCO Pasaulinė mokslo ir technologijų etikos komisija vykdo daugybę tarpdisciplininių tarpkultūrinių tyrimų įvairiose srityse, padedančių identifikuoti etines problemas minėtose srityse, pastebėti kylančias grėsmes visuomenei bei siūlyti adekvačius etinius principus ir standartus. Tarpdisciplininių tyrimų plėtimas, tarptautinių konferencijų, seminarų, debatų rengimas skatina informacijos sklaidą tarp institucijų, sustiprina mokslininkų, politikų, visuomenės ryšius, sprendimų priėmėjų bei visuomenės sąmoningumą etiniuose klausimuose.