Mokslo ir technologijų etika
Besitęsianti mokslo ir technologijų pažanga kelia vis naujas etines prieštaras, kurias būtina kelti į viešumą, svarstyti ir analizuoti. Siekis užtikrinti, kad pasaulis išliktų saugus kiekvienam jo gyventojui, reiškia, kad mokslinė ir technologinė pažanga turi būti lydima etinių svarstymų, besiremiančių kultūriniu, teisiniu, filosofiniu ir religiniu paveldu. Šiandien UNESCO yra viena pagrindinių pasaulinių institucijų, užsiimančių etikos problematika šiuolaikinių pasiekimų ir globalizacijos akivaizdoje. Etikos normų ir principų, kuriais turėtų vadovautis mokslo ir technologijų plėtra bei visuomenės pertvarka, skleidimas yra viena svarbiausių UNESCO trumpalaikės ir vidutinės trukmės strategijos dalių. UNESCO stengiasi atkreipti tarptautinės visuomenės dėmesį į etinius klausimus, nuolat atsirandančius dėl įsibėgėjusios mokslinės ir technologinės pažangos.
UNESCO prisideda prie etikos sergėjimo, skatindama tarptautinių konvencijų ir kitų instrumentų Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos aprėptyje priėmimu ir laikymusi, plėtodama etinius principus bei teikdama rekomendacijas sprendimų priėmėjams, skatindama švietėjiškais būdais supažindinti visuomenę su mokslo ir technologijų pažangos keliamomis žmogaus teisių užtikrinimo problemomis, įskaitant globalizacijos įtaką, taip pat teikdama patarimus, rekomendacijas, kaip stiprinti nacionalinius pajėgumus, skatindama ir teikdama pagalbą mokslo bendruomenei ir sprendimų priėmėjams siekiantiems etiškai veikti.
1998 m. UNESCO įkūrė Pasaulinę mokslo ir technologijų etikos komisiją (COMEST).
2021 m. UNESCO priėmė Rekomendaciją dėl dirbtinio intelekto (DI) etikos – pirmą visuotinį dokumentą, skirtą skatinti pozityvią bei lygybės ir įtraukties principu grindžiamą DI technologijų plėtrą visame pasaulyje. Poreikį susitarti dėl tam tikrų etikos gairių dirbtinio intelekto srityje skatina ne tik šių technologijų vaidmuo ir įtaka visuomenėms, žmogaus sampratai, bet ir nepageidaujamų, nenumatytų padarinių rizika. Dirbtinio intelekto technologijos jau dabar demonstruoja beprecedentį potencialą sprendžiant globalius iššūkius, tokius kaip švietimo prieinamumas, darbo jėgos trūkumas, pandemijų suvaldymas. Kitą vertus dirbtinis intelektas gali prisidėti prie diskriminacinių nuostatų, šališkumo įtvirtinimo visuomenėse (kai gajos diskriminacinės nuostatos yra perkeliamos ir DI technologijų pritaikomos darbo atrankų metu ir pan.) ar automatizacijos sukeltos bedarbystės. Taip pat iššūkį kelia rinkos konkurencingumo užtikrinimas, kurio tikslas – užtikrinti prieigą prie DI technologijų ir naudos paskirstymą visiems, ypač mažų ar vidutinių pajamų šalių gyventojams. Šių technologijų prieinamumas neturi tapti tik privilegijuotųjų teise.
Rekomendacijos turinyje įtvirtintas siekis, kad dirbtinio intelekto technologijų vystimas būtų grįstas žmogaus teisėmis ir visuotiniu susitarimu tarp pasaulio šalių. Ši siekis orientuotas ne į dirbtinio intelekto technologijų plėtros stabdymą, bet į valstybių, verslo, kitų subjektų skatinimą vystyti žmonijai tarnaujančias technologijas. Dokumente daugiausia dėmesio skiriama žmogaus orumo ir jo teisių klausimams, taip pat lyčių lygybei, socialiniam ir ekonominiam teisingumui bei vystymuisi, fizinei ir psichinei gerovei, įvairovei, tarpusavio ryšiams, įtraukčiai bei aplinkos ir ekosistemų apsaugai.
UNESCO rekomendacija dėl dirbtinio intelekto etikos
Šiuo metu UNESCO kuria Rekomendaciją dėl neurotechnologijų etikos, kurią ketinama priimti 2025 m. UNESCO generalinėje konferencijoje.