Pasaulio paveldas Lietuvoje
Lietuva didžiuojasi keturiomis išskirtinę visuotinę vertę turinčiomis vietovėmis: Vilniaus istoriniu centru, Kuršių nerija, Kernavės archeologine vietove, Struvės geodezinio lanko punktais.
Taip pat Šalys, pasirašiusios Pasaulio paveldo konvenciją, yra raginamos šalies teritorijoje esančias paveldo vertybes, kurias ateityje ketina siūlyti įrašyti į Pasaulio paveldo sąrašą, įrašyti į preliminarųjį sąrašą (angl. Tentative list). Mūsų šalies preliminariajame paveldo sąraše yra Kauno modernizmo architektūros paraiška „Kaunas 1919-1939 m.: sostinė, įkvėpta modernizmo judėjimo“ ir Trakų istorinis nacionalinis parkas.
Vertybės įrašytos į Pasaulio paveldo sąrašą suteikia ne tik pasididžiavimo jausmą, bet pasauliniu mastu reikalauja atsakomybės bei solidarumo siekiant išsaugoti reikšmingą žmonijos paveldą ateinančioms kartoms.
Lietuva pirmoji iš valstybingumą atkūrusių Baltijos valstybių 1992 m. kovo 31 d. prisijungė prie Pasaulio paveldo konvencijos. Mūsų valstybė, tapusi Konvencijos nare įsipareigoja užtikrinti kultūros ir gamtos paveldo nustatymą bei vertybių paraiškų rengimą Pasaulio paveldo sąrašui, apsaugoti, išsaugoti, pristatyti ir perduoti savo šalies pasaulio paveldo vertybes dabarties ir ateities kartoms; bendradarbiauti vykdant Pasaulio paveldo komiteto sprendimus; skatinti mokslinius tyrimus ir imtis visų priemonių, padėsiančių paveldui suteikti funkciją kasdieniniame vietos bendruomenės gyvenime. Valstybė siekdama užtikrinti jos teritorijoje esančio paveldo apsaugą ,,stengiasi padaryti visa, kas įmanoma, kuo tinkamiau panaudodama savo išteklius ir atitinkamais atvejais pasinaudodama bet kokia jai prieinama tarptautine parama ir bendradarbiavimu, ypač finansų, meno, mokslo ir technikos srityse”.
Lietuva, kaip ir kitos Konvenciją pasirašiusios šalys, įsipareigoja parengti vietovių, įrašytų į Pasaulio paveldo sąrašą, valdymo planus bei teikti Pasaulio paveldo komitetui paveldo vietovių būklės įvertinimo ataskaitas (angl. State of Conservation), o kas 6 metus – periodines ataskaitas (angl. Periodic Reporting).
Būtina pabrėžti, kad Konvencija įgalina šalis nares bendradarbiauti tarpusavyje bei teikti informaciją Pasaulio paveldo komitetui, Pasaulio paveldo centrui, siekiant tinkamų sprendimų pasaulio paveldo išsaugojimo atžvilgiu, ypač kylančių dėl įvairių grėsmių. Šį bendradarbiavimo principą įtvirtina Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairių 172 punktas, kuriuo šalys narės įsipareigoja pranešti Pasaulio paveldo komitetui apie kylančią grėsmę pasaulio paveldo vertybei dėl pramoninės ar urbanistinės plėtros, didelių restauravimo darbų, kurie galėtų paveikti vertybės išskirtinę visuotinę vertę.
Nacionaliniu lygmeniu Pasaulio paveldo konvencijos įsipareigojimus šalyje atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtos atsakingos ministerijos, kartu su kultūros ir gamtos paveldo nacionaliniais koordinatoriais bei vietovės valdytojais. Jie dalyvauja pasaulio paveldo vertybės išskirtinės visuotinės vertės apsaugos, priežiūros, stebėsenos, vertingųjų savybių išsaugojimo būklės nustatymo ir vertinimo procesuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl institucijų, atsakingų už UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančių objektų apsaugą Lietuvoje, paskyrimo“, už UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančių objektų apsaugą Lietuvoje yra atsakingos šios institucijos:
- Kultūros ministerija – už Vilniaus istorinį centrą ir Kernavės archeologinę vietovę;
- Aplinkos ministerija – už Kuršių neriją;
- Žemės ūkio ministerija – už Struvės geodezinį lanką.
Taip pat, minėtame nutarime numatyta pavesti atsakingoms institucijoms ,,pagal kompetenciją rengti ir teikti UNESCO Pasaulio paveldo komitetui periodines pasaulio paveldo objektų Lietuvoje būklės, juose vykdomos veiklos ataskaitas, kitus reikiamus dokumentus ir įgyvendinti šio komiteto priimtus sprendimus“.
Už paveldo vertybės valdymą vertybės teritorijoje yra atsakingi vietos valdytojai (angl. Site managers):
- Vilniaus istorinio centro valdytojas: Gediminas Rutkauskas, Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktorius (el. p.: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.).
- Kuršių nerijos valdytoja: Lina Dikšaitė, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotoja (el. p.: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.).
- Kernavės archeologinės vietovės valdytojas: Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direktorius dr. Ramojus Kraujelis (el. p.: Ramojus.KraujelisThis email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.).
- Struvės geodezinio lanko valdytojas: Simonas Valotka, Žemės ūkio ministerijos, Nekilnojamojo turto kadastro ir geodezijos skyriaus patarėjas (el. p.: Simonas.ValotkaThis email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.).
Nacionaliniai koordinatoriai (angl. Focal point, National coordinators):
Kultūros paveldo nacionalinis koordinatorius: Lukas Straševičius, Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo politikos grupės vyriausiasis specialistas (el. p.: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.).
Gamtos paveldo nacionalinė koordinatorė: Rūta Baškytė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji patarėja (el. p.: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.)
Siekiant efektyviau įgyvendinti Pasaulio paveldo konvenciją Lietuvoje, 2007 m. buvo parengta Lietuvos Respublikos UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančių objektų apsaugos Lietuvoje įstatymo koncepcija. Šiuo specialiu įstatymu norėta reglamentuoti visuomeninius santykius, susijusius su Pasaulio paveldo sąraše esančių kultūros ir gamtos paveldo objektų ir vietovių apsauga, tvarkyba bei naudojimu. Šis įstatymas liko nepriimtas.
