Pasaulio paveldas Lietuvoje

Lietuva didžiuojasi penkiomis išskirtinę visuotinę vertę turinčiomis vietovėmis: Vilniaus istoriniu centru, Kuršių nerija, Kernavės archeologine vietove, Struvės geodezinio lanko punktais ir modernistiniu Kaunu.

Taip pat Šalys, pasirašiusios Pasaulio paveldo konvenciją, yra raginamos šalies teritorijoje esančias paveldo vertybes, kurias ateityje ketina siūlyti įrašyti į Pasaulio paveldo sąrašą, įrašyti į preliminarųjį sąrašą (angl. Tentative list). Mūsų šalies preliminariajame paveldo sąraše yra Trakų istorinis nacionalinis parkas.

Vertybės įrašytos į Pasaulio paveldo sąrašą suteikia ne tik pasididžiavimo jausmą, bet pasauliniu mastu reikalauja atsakomybės bei solidarumo siekiant išsaugoti reikšmingą žmonijos paveldą ateinančioms kartoms. Lietuva pirmoji iš valstybingumą atkūrusių Baltijos valstybių 1992 m. kovo 31 d. prisijungė prie Pasaulio paveldo konvencijos. Mūsų valstybė, tapusi Konvencijos nare įsipareigoja užtikrinti kultūros ir gamtos paveldo nustatymą bei vertybių paraiškų rengimą Pasaulio paveldo sąrašui, apsaugoti, išsaugoti, pristatyti ir perduoti savo šalies pasaulio paveldo vertybes dabarties ir ateities kartoms; bendradarbiauti vykdant Pasaulio paveldo komiteto sprendimus; skatinti mokslinius tyrimus ir imtis visų priemonių, padėsiančių paveldui suteikti funkciją kasdieniniame vietos bendruomenės gyvenime. Valstybė siekdama užtikrinti jos teritorijoje esančio paveldo apsaugą ,,stengiasi padaryti visa, kas įmanoma, kuo tinkamiau panaudodama savo išteklius ir atitinkamais atvejais pasinaudodama bet kokia jai prieinama tarptautine parama ir bendradarbiavimu, ypač finansų, meno, mokslo ir technikos srityse”.

Lietuva, kaip ir kitos Konvenciją pasirašiusios šalys, įsipareigoja parengti vietovių, įrašytų į Pasaulio paveldo sąrašą, valdymo planus bei teikti Pasaulio paveldo komitetui paveldo vietovių būklės įvertinimo ataskaitas (angl. State of Conservation), o kas 6 metus – periodines ataskaitas (angl. Periodic Reporting).

Būtina pabrėžti, kad Konvencija įgalina šalis nares bendradarbiauti tarpusavyje bei teikti informaciją Pasaulio paveldo komitetui, Pasaulio paveldo centrui, siekiant tinkamų sprendimų pasaulio paveldo išsaugojimo atžvilgiu, ypač kylančių dėl įvairių grėsmių. Šį bendradarbiavimo principą įtvirtina Pasaulio paveldo konvencijos įgyvendinimo gairių 172 punktas, kuriuo šalys narės įsipareigoja pranešti Pasaulio paveldo komitetui apie kylančią grėsmę pasaulio paveldo vertybei dėl pramoninės ar urbanistinės plėtros, didelių restauravimo darbų, kurie galėtų paveikti vertybės išskirtinę visuotinę vertę.

Nacionaliniu lygmeniu Pasaulio paveldo konvencijos įsipareigojimus šalyje atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtos atsakingos ministerijos, kartu su kultūros ir gamtos paveldo nacionaliniais koordinatoriais bei vietovės valdytojais. Jie dalyvauja pasaulio paveldo vertybės išskirtinės visuotinės vertės apsaugos, priežiūros, stebėsenos, vertingųjų savybių išsaugojimo būklės nustatymo ir vertinimo procesuose.

Už UNESCO pasaulio paveldo sąraše esančių objektų apsaugą Lietuvoje yra atsakingos šios institucijos:

  • Kultūros ministerija – už Vilniaus istorinį centrą, Kernavės archeologinę vietovę ir modernistinį Kauną;
  • Aplinkos ministerija – už Kuršių neriją ir Struvės geodezinį lanką.

Atsakingoms institucijoms pavesta pagal kompetenciją rengti ir teikti UNESCO Pasaulio paveldo komitetui periodines pasaulio paveldo objektų Lietuvoje būklės, juose vykdomos veiklos ataskaitas, kitus reikiamus dokumentus ir įgyvendinti šio komiteto priimtus sprendimus.

Nacionaliniai koordinatoriai (angl. Focal point, National coordinators):

Kultūros paveldo nacionalinė koordinatorė Sigita Bugenienė, Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo politikos grupės vadovė (el. p.: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.), gamtos paveldo - Rūta Baškytė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji patarėja (el. p.: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.).

Už paveldo vertybės valdymą vertybės teritorijoje yra atsakingi vietos valdytojai (angl. Site managers):

  • Vilniaus istorinio centro valdytojas: dr. Juozapas Blažiūnas, Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktorius (el. p.: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.);
  • Kuršių nerijos valdytoja: Justė Zavišaitė, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus specialistė UNESCO klausimams (el. p.: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.);
  • Kernavės archeologinės vietovės valdytojas: dr. Ramojus Kraujelis, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direktorius (el. p.: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.);
  • Struvės geodezinio lanko valdytoja: Jurgita Milieškaitė, Aplinkos ministerijos Erdvinių duomenų politikos grupės patarėja (el. paštas: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.);
  • Modernistinio Kauno valdytojas: Saulius Rimas, Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kultūros paveldo skyriaus vedėjas (el. paštas: This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.).